Penki patarimai Kazimiros Prunskienės rinkiminiam štabui (28)
|
Tiesiog linksma stebėti, kaip uoliai prezidentinei rinkimų kampanijai ruošiasi Kazimiros Prunkskienės štabas. Dirbama visokiomis priemonėmis, visokiais įrankiais ir visomis vagomis. Rezultatas jau išties matyti: Dalios Grybauskaitės reitingai per mėnesį sumažejo 10 punktų ir vos teviršija 50 procentų. Prie tokios pasekmės nemažai prisidėjo ir Prunskienės arši rinkiminė retorika. O stengtis yra ko: buvusi valstiečių - liaudininkų lyderė žino, ką reiškia prasiveržti per stebuklą į antrą rinkimų turą ir tik nedidele persvara pralaimėti rinkimų favoritui. Politikė viliasi, kad trečias kartas pagaliau nemeluos.
Tačiau padėtis visai kitokia nei prieš penkerius metus. Prunskienės valdoma partija prarado net pačių ištikimiausių rinkėjų, valstiečių, paramą, o dabar ir pati partija plaunasi nuo jos rankas. Nebeturinčiai svertų Seime, ignoruojamai partijos lyderio R. Karbauskio, priremtai prie sienos dėl Liustracijos komisijos išvadų, Prunskienei nieko kito nelieka kaip agresyvi savigyna bei desperatiški niuksai politiniams konkurentams. Jos būseną galima suprasti ir užjausti, tačiau tais atvejais, kai nekorektišku tonu juodinami visi, jos manymu, keliantys grėsmę Lietuvos saugumui, tylėti negalima. Ta proga pateikiu penkis patarimus kandidatei bei jos rinkiminiam štabui, kurie, tikiuosi, padės vesti kokybiškesnę ir mandagesnę rinkimų kampaniją (žinoma, tik jei į juos bus atsižvelgiama):
1. Vyriausybės veiklos nuolatinis kritikavimas gal ir pritraukia dalį rinkėjų balsų bei padidina kritikuotojo populiarumą, tačiau Vyriausybės bombardavimas atrodo neoriai ir juokingai. Be to, tai Jūsų atveju nelabai veiksminga, nes žmonės dar nepamiršo JŪSŲ vyriausybinės patirties, tad net jei dabartinė vyriausybė ir būtų vienodai bloga kaip buvusi (atsiprašau Kubiliaus už tokią nevykusią prielaidą), tai mažai pagerintų nustumtųjų autoritetą.
2. Antrojo rinkimų turo neužtenka vien norėti, jo reikia ir nusipelnyti. Algirdas Butkevičius su tam tikromis išlygomis gal ir nusipelnė to, nes demonstruoja politinę diplomatiją bei korektiškumą. Tačiau tik ne Jūs. Norint patekti į antrą turą, nereikia svajoti apie prieš penkerius metus turėtą ir beviltiškai iššvaistytą potencialą, o veikiau sugalvoti, kaip susigrąžinti gyventojų pasitikėjimą. Tiesa, per šiuos rinkimus nieko naujo išrasti nebepavyks, bet turite gražaus peno apmąstymams iki naujų rinkimų.
3. Nederėtų persekioti vieno asmens ar vienos partijos, šaukti „Bis“ po pasibaigusių debatų, nes yra daugiau kandidatų, vertų dėmesio. Tai galioja ir Jūsų atveju: ginčai su Jumis nebūtinai turi būti centrinis batalijų objektas.
4. Populistiniai pareiškimai jau pabodo. Kažkas panašaus esti ir su IAE klausimu. Buvusios vyriausybės vadovas jau skleidė iliuzijas apie galimybes pratęsti jėgainės darbą, tačiau tai ir teliko sklandyti Briuselio koridorių užkampiuose. Tad jei Jums rūpi opios Lietuvos problemos, pasidomėkite vamzdyno „Družba“ eksploatavimo atnaujinimo planais ar pan. Tiesa, tada reiks derėtis su visai kita Eurazijos regiono valstybe, tačiau Jums (ypač Jums, gavusiai titulą iš šios valstybės) tai problemų kelti neturėtų.
5. Veidrodinis oponento požiūrių neigimas — tipiškas satanistų ir bėgančiųjų nuo savo tikrosios tapatybės bruožas. Prorytietiškai angažuotas, agrariniam kairuoliškam lektoratui imponuojantis politikas, teatrališkai demonstruojantis nežinia iš kur ir kada atsiradusius katalikiškus įsitikinimus bei meilę pragmatiškai Europos politikai, liūdnai primena Lietuvos politikų polinkį dvejintis.
Tad palinkėčiau įsiklausyti į gerą patarimą (už kurį kampanijos strategijos specialistas dar ir pinigų paprašytų) bei garbingai užbaigti šia kampaniją. O po to laukia nauji rinkimai, iki kurių, manau, kaip nors pajudėsite priekin. Sėkmės.

Komentarai