Desertas Lietuvai (26)

Praėjusi rinkiminė kampanija pademonstravo, kad nuogąstavimai dėl galimų intrigų, papildomai išleisimo milijono antram turui bei užkeiktos taisyklės, jog pirmo turo laimėtojas pralaimi antrąjį, nėra tokie pagrįsti. Eurokomisarės Dalios Grybauskaitės pergalę galima vadinti karališka, kam patinka, tas gali ją laikyti ir „putiniška“, nors Lietuvos demokratinės tradicijos lyg ir gilesnės nei Rusijoje. Visų pirma, Grybauskaitė paneigė daugelį skeptinių vertinimų, kad sugebės surinkti vos virš 50 procentų visų balsavusiųjų balsų. Antra, nors piliečių balsavimo aktyvumas ir nebuvo pats didžiausias per Lietuvos istoriją, tačiau faktas, kad balsavo virš 50 procentų balsavimo teisę turinčių piliečių, simboliškai išsklaido tezę apie nevisuotinį eurokomisarės palaikymą. Dar labiau intriguoja tai, kad Grybauskaitė surinko tokį didelį procentą rinkėjų balsų, kad net ir mažiau nei 50 procentų atėjusiųjų į rinkimus nebūtų užkirtę jai kelio tapti prezidente pirmu ėjimu.
Tad gandai apie dešimčia procentų nukritusius Grybauskaitės reitingus juokingai subliuško. Dar juokingesnių situacijų galima pastebėti pasižvalgius po eurokomisarės konkurentų stovyklas. „Prezidentu tapti nenorintis, tačiau partijos įpareigotas“ Algirdas Butkevičius berods patikėjo teiginiais apie kritusius Grybauskaitės reitingus, tad triuškinanti jos pergalė paliko socialdemokratą smarkiai suglumusį ir nusiminusį. Jį kiek įskaudino Grybauskaitės pašmaikštavimas, kad, užuot ją pasveikinę, kiti kandidatai meldėsi prieš televizoriaus ekranus laukdami antro turo. Tiesą pasakius, būtent socialdemokratai ir turėjo didžiausią pagrindą laukti antro turo. Na, Butkevičiaus, nors ir marionetinio tipo politiko, žvaigždė tik kyla, ir gal po kurio laiko matysime jo sėkmingus pasireiškimus politinėje arenoje, nors prezidentinės misijos kartelė, reikia pripažinti, jam dar buvo per aukšta.
V. Mazuronis ir L. Graužinienė savo pareigą jau atliko: jie konsolidavo savo partijų rinkėjus, kiek tai buvo įmanoma. Rezultatus bus galima matyti Europarlamento rinkimuose. Beje, Graužinienė nebuvo tokia įžeidi kaip Butkevičius ir dar tą pačią naktį kartu su Uspaskichu atvyko pasveikinti nugalėtojos. Prunskienė eilinį kartą kvestionavo rinkėjų pasirinkimą ir abejojo, ar iš to laimėjo Lietuva. Jos teiginys, kad, jai nedalyvavus rinkimuose, apie antrąjį turą nebūtų buvę galima net svajoti, absurdiškas jau vien tuo, kad kandidatė nesugeba pamatuoti savo įtakos lyginant su trigubai daugiau balsų už ją surinkusiu Butkevičiumi, Mazuroniu ar net pačiu Tomaševskiu. Tai turbūt vienintelė šiu rinkimų dalyvė, kurios fiasko įrodė jos galutinį nustūmimą nuo aktyvios politinės arenos.
Apie Tomaševskio ar Jezersko sėkmę kalbėti būtų buvę galima nebent fantastiniame romane. Žinoma, jų paskirtis buvo labiau ne pergalė, o, liaudiškai tariant, kortų maišymas, tačiau laikai nuo Pakso triumfo jau pasikeitė, kai marginalai galėjo turėti esminės įtakos rinkimų rezultatams.
Išties kandidato pergalė pirmajame ture buvo laikoma kaip ydingas, netgi demokratijai kenkiantis atvejis. Daug kas pamiršo, kad reiktų tokį precedentą laikyti Lietuvos išskirtine privilegija. Vėl turime telkiančią politikę, užsitarnavusią plačią rinkėjų paramą. Kankinanti mintis, kaip reiktų suvienyti susiskaldžiusią tautą, dabartiniu atžvilgiu nebeegzistuoja. Tereikia tik pasukti galvą, kaip pažaboti nedidelę, bet įtakingą oligarchų grupelę, naikinančią gyventojų pasitikėjimą valdžia. Vos tik paaiškėjus aiškiems rezultatams, eurokomisarė be užuolankų užsiminė apie savo artimiausius darbus bei tikslus. Nors ir patenkinta piliečių sprendimu, centro dešiniųjų vyriausybė turi įsisąmoninti, kad būsima prezidentė iš valdžios reikalaus išsamios veiklos ataskaitos krizės akivaizdoje. Galimas daiktas, teks paaukoti kai kuriuos neefektyviai dirbusius ministrus ar šiaip reformuoti vyriausybinę programą. Tačiau šitaip ir vyksta sąžiningas demokratijos žaidimas. Visgi nereikės sukti galvos apie destruktyvius prezidento ir vyriausybės konfliktus ar galimybę ieškoti naujų gelbėtojų iš senų partijų.
Kol Lietuva gali girtis išsirinkusi pirmąją vadovę moterį, tenka visą dėmesį sutelkti į Europarlamento rinkimus, kuriuose pasirodys ir piliečių požiūris į partijas. Tam, aišku, įtakos turės ir pasibaigę prezidento rinkimai. Be to, premjerui teks pasukti gerai galvą, kuo Briuselyje pakeisti Grybauskaitę, juk profesionalių Lietuvos atstovų reikia ne tik pas mus, bet ir už jos ribų.