Apniukęs rinkimų dienos rytas (3)

Apniukęs tas rinkimų dienos rytas... Idealus mūsų pastarojo laikotarpio gyvenimo fonas. Sunku Lietuvoje sulaukti saulės ir šilumos, bet laukiam ir labai vertinam kiekvieną optimizmą skatinančią apraišką – tiek gamtoje, tiek ir gyvenime.

Sako, kad žmogus – savo laimės kalvis. Ne visiems pavyksta tą laimę nusikalti. Tuomet labai svarbu žinoti, kad ne viskas prarasta – yra žmonių, kurie kala tau laimę jau aukštesniam – valstybės lygmenyje. Ir kaip turi jaustis žmogus, suvokęs, kad ir čia gali patirti fiasko – kala kažkam, bet ne tau, kala kažką, bet ne tai, ko reikia, kad jaustumeis reikalingas, reikšmingas ir saugus savo visuomenės pilietis.

Noriu tikėti, kad Lietuva išmoko taupymo pamokas ir išrinks Prezidentą šiandien. Tikrai nesureikšminu savo šalies svarbos ir išskirtinumo pasaulio kontekste. Tačiau galim ir turim išmokti siekti aukštesnio lygmens. Tam reikia pastangų – piktžolės lengvai dera, o užauginti vertingą augalą nėra lengva.

Noriu tikėti, kad išsirinksime tokį Prezidentą, kurio sprendimais, nuomone ir atstovavimu Lietuvai galėsime pasitikėti. Taip pat noriu tikėti, kad jo(s) komandoje dirbs kompetentingi žmonės, nes būtent kompetencija ir atsiribojimas nuo „švogerinių“ ryšių, mano manymu, yra tai, ko mums dabar labiausiai reikia.

Kokie drąsūs turėtų būti žmonės, pretenduojantys dalyvauti valstybės valdyme. Kaip atsakingai turėtų partijos rinktis žmones, papildančius jų gretas. Kaip svarbu žaisti pagal taisykles, nes nesąžiningo žaidimo pasekmės jau akivaizdžios.

Labai noriu tikėti, kad kartu su naujai išrinktu Prezidentu valdžios vyrai/moterys trumpam sustos, susimąstys ir pagaliau atsigręš į Lietuvą ir jos žmones.

Tikriausiai esu naivuolė...